Kazys Almenas g. 1935 m. Gruzdžiuose, Šiaulių apskr. Jis – lietuvių rašytojas, inžinierius, daktaras.

1944 su tėvais pasitraukė iš Lietuvos, 1949 apsigyveno JAV. Studijavo branduolinę inžineriją Nebraskos ir Northwesterno universitetuose. Nuo 1969 profesoriavo Marylando universitete.

Kūrybinį kelią pradėjo periodikoje 1958 paskelbta apysaka „Vartai balto sidabro“ ir smulkiąja proza, vėliau plėtojo nuotykinio romano žanrą. Novelėse (rink. „Bėgiai“; „Gyvenimas tai kekė vyšnių“) Amerikos tikrovė natūraliai akceptuojama kaip sava, nepatiriant tremties kompleksų. Kritiškas ir skeptiškas novelių pasakotojas ar veikėjas (studentas, kaubojus, darbininkas) – užsimojęs racionaliai pagrįsti pasaulio tvarką ir žmogaus prigimtį, o tai nepavykus, ironizuojantis: „išgramdėm iliuzijų dubenį“.

K. Almenas kryptingai ėmėsi pramoginės literatūros, atsižvelgdamas į vakarietiškus modelio standartus. Nuotykių romane „Upė į rytus, upė į šiaurę“ galvotrūkčiais lenktyniauja dvi varžovų grupės, XIX a. pr. išvykusios iš Žemaitijos į laukinius Amerikos Vakarus ieškoti svarbaus testamento. Žanrui būtiną intrigos įtampą slopina nelygiaverčiai antagonistai (bajoras ir baudžiauninkas) ir dažni ekskursai į papročių aprašymus, sociologiją, nors šios detalės kuria autentiškumo pojūtį, istorinį foną. Medžiagos konfliktiškai fabulai – intrigų, keršto, rietenų vaizdams – teikia feodalinės Lietuvos merdėjimo laikotarpis romane „Šienapjūtė“. Žlungančios valstybės problemos redukuojamos į asmeninius bajorų konfliktus, žemiausiojo luomo prasisiekėlio – špagos meistro – kruvinus planus. Savanaudiškų interesų kova, žemi instinktai parodomi iš nešališko stebėtojo pozicijos, taip deromantizuojant istoriją. Detektyvinių romanų dilogijoje „Sauja skatikų“ ir „Lietingos dienos Palangoje“ atsigręžiama į dabartį, narpliojamos painios ir netikėtos kauniečio milicininko užduotys šiapus ir anapus Atlanto. Romanų kompozicija primena smagų nuotykių filmą.

K. Almeno prozoje apstu dinamiškųjų pasakojimo komponentų: suktos intrigos, kūlverstinio veiksmo, staigmenų ir kardinalių posūkių, metamorfozių ir įtampos. Fabulos geometrija ir pasakojimo tempas svarbiau už psichologinį charakterio turinį, nes visi personažai – veiksmo žmonės. Siekdamas papildyti populiarios lektūros jaunimui išteklius, K. Almenas ėmėsi „Skomanto“ projekto – nuotykių romanų serijos iš tolimos Lietuvos praeities, pats tapdamas „siužetų banku“. Periodikoje paskelbė įspūdžių iš kelionių po Afriką, apsakymų.

2008 m. „Versus aureus“ leidykla išleido K. Almeno knygą „Motociklu per Afriką“.