Vytautas Tamulaitis (1913-1993), svyruodamas tarp realistinės ir poetinės prozos tradicijų, parašė vaikams 6 apsakymų ir apysakų knygas. Kauno universitete yra studijavęs gamtos mokslus.

Išgarsėjo pačia pirmąja apysaka „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“ (1935), sukurta pagal animalistinės E. Setono-Thompsono prozos modelį. Tai pasakojimas apie skruzdėlių miestus, spygliais išgrįstas gatves, maisto sandėlius, hierarchinę tvarką, pasiaukojimą vienas kitam ir žūtbūtinius karus. Animalistiniai aprašymai grakščiai perkeliami į riterinio romano erdvę, kur pilies rūmų ceremonialas, iškilmingi kreipiniai „Šviesiausias valdove“, karo pareiškimai ir batalinės scenos suteikia pasakojimui alegorinę prasmę. Tai artėjančio karo nuojauta alsuojantis kūrinys, kaip ir K.Čapeko romanas „Karas su salamandromis“. Rudųjų skruzdėlių - plėšikų vadas kreipiasi į savo karius prakalba: „<...> Mūsų miestas turi augti ir didėti, kitaip mes mirsime badu“. Apsupęs mažųjų skruzdėlių miestą, jis skelbia ultimatumą: „Jei jūs mums nepasiduosite, mes visiškai sunaikinsime jūsų miestą ir jus visus išžudysime". Mažosios, taikiosios skruzdės narsiai gina savo miestą, nes „nėra pasaulyje gyvybės, kuri negintų ir nekovotų dėl savo namų ar gimtojo lizdo“. Išvarytos į nelaisvę, jos dainuoja ilgesio dainas „apie didelį ir gražų skruzdėlių miestą“. Šitų dainų išugdyta Greitutė pabėga iš nelaisvės namų, ir taikiųjų skruzdėlių miestas priverčia agresorius pasirašyti taikos sutartį.