„Kandidas, arba Optimizmas“ 

François-Marie Arouet (1694–1778), Paryžiaus no­taro sūnus, pasauliui žinomas kaip Voltaire, bene vienintelis iš rašytojų, pelnęs tokią šlovę, kad visas šimtmetis pavadintas jo vardu. Literatūrinis jo palikimas ir gausus, ir daugialypis. „Aš myliu visas devynias mūzas ir stengiuosi laimėti kiekvienos palankumą“, – juokavo Voltaire.

Jaunystėje jis garsėjo kaip žymiausias epochos po­etas, vėliau galėjo didžiuotis ir dramaturgo šlove, taip pat istorijos, filosofijos ir kitų mokslų veikalais.

Filosofinei apysakai Kandidas, arba Optimizmas, sukanka 250 metų, tačiau šis kūrinys masina skaitytoją, traukia jo dėmesį ir dabar.

Autoriui būdinga nuotykių romano technika, jo sukurti personažai blaškosi po egzotiškiausias pasaulio šalis, kur jų tyko pavojai, sunkūs išbandymai, keisti susitikimai ir praradimai.

Nuoširdus ir patiklus jaunuolis Kandidas su savo mokytoju Panglosu patiria daugybę neįtikėtinų nuotykių ir sunkumų. Ir visa tai todėl, kad iš­mėgina savo kailiu tai, ko moko gerasis išminčius Panglosas – Optimizmo. Anot jo, visa, kas vyksta gyvenime, yra gėris, nes nėra pasekmės be prie­žasties, visos negandos nėra jau tokios baisios, jei manysi, kad taip gal ir turi būti, ironiškai, net naiviai. Kandido meilė Kunigundai ir yra toji prie­žastis, dėl kurios prasideda smagi, nuotykių romano verta fabula. Egzotiški kraštai, keisčiausi žmonės, papročiai, aistros, atradimai, ašaros ir, žinoma, begalinis naivuoliškas Kandido tikėjimas, kad tai ir yra Gyvenimas.

Kn. taip pat: Leonido Donskio straipsnis Voltaire’as ir jo nuoširdusis Kandidas

--

Iš prancūzų k. vertė Juozas Keliuotis