„Mergina aukso kelnaitėmis“ 

Užmirštas rašytojas Luisas Forestas kadaise buvo svarbus asmuo Falangoje, vadinamojoje Ispanijos fašistų partijoje, kuri veikė 1933–1977 metais. Likęs našlys jis apsigyvena pajūryje ir kelerius metus dekadentiškoje vienatvėje „kurpia“ memuarus, kupinus melagingų faktų ir netiesos: retušuoja politinio gyvenimo fragmentus, prisimena bendradarbiavimą su Franko režimu, bando „nuplauti“ kaltes ir „pagražinti“ savo įvaizdį.

Luiso kasdienybę aukštyn kojomis apverčia netikėtas dukterėčios Marijanos apsilankymas. Toji keistuolė, aštraus proto laisvamanė ir storžievė apsiima tvarkyti dėdės rašliavą. Tarp jų atsiradusi įtampa galiausiai virsta lemtinga kova: mergina pasipriešina jo manijai naudingai keisti tiesą ir negaili kandžių pašaipų jo pastangoms prisitaikyti ir likti „švariam“. Tiesmukas ir atviras merginos požiūris, stiprus seksualinis potraukis, kurį ji pažadina Luisui, virsta preliudija vienintelio ir įspūdingo jo gyvenimo periodo, prilygstančio romanui. Liguistas Luiso potraukis „tiesą“ keisti „fantazijomis“ galiausiai pranoksta tikrovę. Politinė satyra čia pinasi su dviprasmiška ir mįslinga fantasmagorija.

Už šią knygą, demaskuojančią frankizmo epochą ir prisitaikėliškus jos veikėjus, už viltingą žvilgsnį į liberalesnę visuomenę 1978 metais Juanas Marsé gavo prestižinę literatūrinę PREMIO PLANETA premiją, kasmet skiriamą įspūdingiausiam visų ispaniškai kalbančių pasaulio šalių kūriniui. Romanas išverstas į daugiau nei 10 kalbų. Ispanų režisierius Vicente Aranda 1979 metais jį ekranizavo.

--

Iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė