„Laisvė“, „nepriklausomybė“, „tolerancija“, „atvirumas“ – šios sąvokos dažnai skamba visuomeniniame, politiniame gyvenime. Tačiau tarp kalbų ir mokėjimo laisvai gyventi, atvirai reikšti savo nuomonę, pripažinti ir išmokti vertinti skirtingas pažiūras yra didžiulis skirtumas. Ką vis dėlto reiškia „atviras žodis“? Kas buvo tie „Akiračiai“? Kokie žmonės juos leido? Kuo jie svarbūs ir išskirtiniai lyginant su kita spauda? Kokią įtaką šis mėnraštis galėjo turėti ne tik išeivijoje, bet ir Lietuvoje?
Į šiuos ir daugybę kitų klausimų ieško atsakymų knygos autorės (Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslininkės istorikė dr. Daiva Dapkutė ir literatūrologė dr. Dalia Kuizinienė), pristatydamos skaitytojui Čikagoje 1968–2005 m. leistą atviro žodžio mėnraštį „Akiračiai“. Ši knyga supažindina skaitytoją su įdomia ir mažai žinoma lietuvių diasporos istorijos dalimi, neatskiriamai susijusia su Lietuva ir joje vykusiais procesais.