Istorikas ir archeologas Albinas Kuncevičius gimė 1957 m. lapkričio 5 d. Marijampolėje. 1975 m., baigęs Marijampolės J.Jablonskio vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti istoriją. 1980–1988 m. dirbo Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstaigose. 1993 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų (istorija) daktaro disertaciją „Vilniaus Žemutinės pilies kokliai“. Nuo 1994 m. iki šiol dirba Vilniaus universiteto Archeologijos katedroje.

Pagrindinė daktaro mokslinių tyrimų sritis – Lietuvos viduramžių archeologija (XIII–XVI a.). 1997–1998 m. gavo „Deutscher Akademisher Ausschedienst“ (DAAD) stipendiją ir stažavosi Bambergo universitete (Vokietija).

A.Kuncevičius yra paskelbęs straipsnių Lietuvos viduramžių archeologijos tema Lietuvos bei užsienio spaudoje. Svarbiausios mokslinės publikacijos – katalogas apie Vilniaus miesto ir pilių koklius (vokiečių kalba; 1992 m.; Duisburgas) bei knygos „Lietuvos istorija iki 1795 metų“, parengtos su istorikais Z.Kiaupa ir J.Kiaupiene, skyrius „Lietuvos priostorė“. Nuo 1994 m. tyrinėja Senųjų Trakų pilies vietą, nuo 2003 m. – Dubingių piliavietę.
Dr. A.Kuncevičius yra VšĮ „Kultūros paveldo akademija“ direktorius, o nuo 1999 m. tarptautinio Baltijos regiono pilių tyrėjų „Castello Maris Baltici“ organizacinio komiteto narys.

Leidykla „Versus aureus“ 2005 m. išleido Albino Kuncevičiaus studiją „Lietuvos viduramžių archeologija“. Monografija sudaryta pagal XIII– XVI a. vidurio LDK klestėjimo laikų archeologijos paminklus ir jų tyrimų medžiagą.
Nuotrauka iš asmeninio albumo.