Kitų leidyklų knygos
„De Libris“, „Miesto IQ“, „Jono Meko fondas“, „Vaga“, „FRANCHISE MEDIA“, „Gimtasis žodis“, „Bonus Animus“, „Žaltvykslė“, „Studija be pykčio“, „Šarkos knygos“, „Vilniaus universiteto leidykla“
Grožinė literatūra
Negrožinė literatūra
Skaitytojų klubas









Dalia Urnevičiūtė

« Grįžti

Dalia Urnevičiūtė-Pilėnienė (1932.II.2–2002.V.19) gimė Dauguose, Alytaus apskrityje. Abu tėvai kurį laiką dirbo pradinėje mokykloje Nemajūnuose (Lazdijų raj.), prie Nemuno kilpų. 1951 m. Urnevičiūtė Marijampolėje baigė vidurinę mokyklą, 1956-aisiais – Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemėtvarkos fakultetą. 1956–1959 m. dirbo inžiniere Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo valdyboje, 1959–1964 m. – Vandens ūkio projektavimo institute. Pradėjo spausdintis 1957 metais, pirmoji knyga – poezijos rinkinys „Gegužio lietus“ – išėjo 1960-aisiais (jo redaktore buvo Janina Degutytė). Urnevičiūtė išleido beveik dvi dešimtis poezijos, prozos, dramaturgijos knygų. Labiausiai žinoma buvo kaip dramaturgė – jos pjesės buvo statomos teatruose ir televizijoje, Lietuvoje ir svetur. Rašytojos tekstais sukurta dainų (Balio Dvariono, Justino Bašinsko, populiariosios muzikos atlikėjų).

Urnevičiūtė turėjo savo vietą literatūroje ir buvo mėgstama – to pakanka, kad skaitytume iš naujo. Vertinta ne tik skaitytojų, bet ir savo kolegų.

Solveiga Daugirdaitė

Autoriaus knygos

Leona
Dalia Urnevičiūtė
4.95 Lt
14.20 Lt
Kaina knygynuose: 19.50 Lt

Literatūriniai debiutai

Plaštakių sindromas

Vaiva Rykštaitė ( tikrasis vardas leidyklai žinomas) debiutuoja šiuolaikiniu romanu jaunimui.

Visa esmė paprasta: maistas, miegas, malonumai, darbas, poilsis ir gyvenimo prasmės paieškos. Mano tėvai tai apibūdintų: pusryčiai su juoda kava, vaka...

Tuščių kišenių žodžiai

Į „Debiutantų“ gretas stoja dar viena autorė – jauna poetė ir dailininkė Mingailė Apulskytė, pati iliustravusi savo eilėraščių rinkinį.

Kiekvienas Mingailės eilėraštis yra stačiai nenuspėjamų sąsajų grandinė: čia tolimas vaizdinys šaukiasi dar t...

Laukiniai prisiminimai

Kaskart iš naujo skaitydamas nedidelius Genovaitės Bončkutės tekstus (eseistinės novelės, psichologiniai esė) jaučiau, kad jie man atrodo vis tikresni. Ir egzistenciškai, ir psichologiškai. O juk iš pradžių, kol tie tekstai nebuvo apvalyti nuo stilistini...