Kitų leidyklų knygos
„De Libris“, „Miesto IQ“, „Jono Meko fondas“, „Vaga“, „FRANCHISE MEDIA“, „Gimtasis žodis“, „Bonus Animus“, „Žaltvykslė“, „Studija be pykčio“, „Šarkos knygos“, „Vilniaus universiteto leidykla“
Grožinė literatūra
Negrožinė literatūra
Skaitytojų klubas









Federico Andahazi

« Grįžti

Argentinos rašytojas Federico Andahazi gimė 1963 m. Buenos Airėse.

F. Andahasi studijavo psichologiją La Plata universitete. Su istorijomis „Dievobaimingosios“ (Las Piadosas) ir „Por encargo“ 1995 metais laimėjo Šv. Tomo Akviniečio instituto nacionalinį rašytojų konkursą. Už knygą „La trilliza“ 1996 m. gavo Pirmąją premiją Buenos Artes Joven II rašytojų konkurse. Tais pačiais metais prestižinio Fortabat fondo žiuri sprendimu naujas rašytojo romanas, „Anatomas“ buvo pripažintas geriausiu argentinietišku romanu. Skandalas kilo, kai šio fondo rėmėja pabandė atšaukti komisijos sprendimą, teigdama, kad „knyga neprisideda prie dvasinių vertybių išaukštinimo“, o Andahasį pavadino „komunistinės pornografijos“ skleidėju.

2000 metais išleistas „Princas“ dėl savo magiško realizmo lyginamas su Gabrielio Garsijos Markeso, Karloso Fuenteso darbais.

„Versus aureus“ leidykla 2005 m. išleido F. Andahasi romaną „Anatomas“. Iš ispanų kalbos vertė Vaida Alytaitė.
Aída Pippo nuotrauka .

Autoriaus knygos

Anatomas
Federico Andahazi

Literatūriniai debiutai

Plaštakių sindromas

Vaiva Rykštaitė ( tikrasis vardas leidyklai žinomas) debiutuoja šiuolaikiniu romanu jaunimui.

Visa esmė paprasta: maistas, miegas, malonumai, darbas, poilsis ir gyvenimo prasmės paieškos. Mano tėvai tai apibūdintų: pusryčiai su juoda kava, vaka...

Tuščių kišenių žodžiai

Į „Debiutantų“ gretas stoja dar viena autorė – jauna poetė ir dailininkė Mingailė Apulskytė, pati iliustravusi savo eilėraščių rinkinį.

Kiekvienas Mingailės eilėraštis yra stačiai nenuspėjamų sąsajų grandinė: čia tolimas vaizdinys šaukiasi dar t...

Laukiniai prisiminimai

Kaskart iš naujo skaitydamas nedidelius Genovaitės Bončkutės tekstus (eseistinės novelės, psichologiniai esė) jaučiau, kad jie man atrodo vis tikresni. Ir egzistenciškai, ir psichologiškai. O juk iš pradžių, kol tie tekstai nebuvo apvalyti nuo stilistini...