Kitų leidyklų knygos
„De Libris“, „Miesto IQ“, „Jono Meko fondas“, „Vaga“, „FRANCHISE MEDIA“, „Gimtasis žodis“, „Bonus Animus“, „Žaltvykslė“, „Studija be pykčio“, „Šarkos knygos“, „Vilniaus universiteto leidykla“
Grožinė literatūra
Negrožinė literatūra
Skaitytojų klubas









Jorge Molist

« Grįžti

Jorge Molist (Chorche Moli) gimė 1951 m. Barselonoje. Dėl profesinės veiklos jam ne vienerius metus teko praleisti JAV, padirbėti Europos šalyse. Būdamas tiesioginis daugybės mūsų laikų įvykių liudininkas, jis aistringai domisi istorija, kurią originaliai įpina į savo kūrinius, daug ką analizuoja mūsų laikų žmogaus akimis.

Pirmasis J. Molist romanas „Katarų sugrįžimas“ įtraukia skaitytoją į katarų (vieno iš krikščionių judėjimų, klaidingai laikytų sekta) epopėja. Romane „Pranašingas ženklas“ pasakojama apie ispanų misijas Šiaurės Amerikoje. Aštri, su humoro gaidele, kerinti jo proza, kritikų teigimu, pelnė jam vieno iškiliausių šiuolaikinės nuotykių literatūros kūrėjo vardą.

Pagal specialybę J. Molist – pramonės inžinierius, įmonių administravimo magistras. Šiuo metu gyvena Madride, vadovauja įmonei. Jo romanas „Žiedas. Paskutinio tamplieriaus palikimas“ tapo Alfonso X Išmintingojo vardo Istorinio romano premijos laimėtoju, o Lietuvoje daugiau nei 5 mėnesius laikėsi pardavimų viršūnėse, tapo bestseleriu.

Autoriaus knygos

Žiedas
Jorge Molist

Literatūriniai debiutai

Plaštakių sindromas

Vaiva Rykštaitė ( tikrasis vardas leidyklai žinomas) debiutuoja šiuolaikiniu romanu jaunimui.

Visa esmė paprasta: maistas, miegas, malonumai, darbas, poilsis ir gyvenimo prasmės paieškos. Mano tėvai tai apibūdintų: pusryčiai su juoda kava, vaka...

Tuščių kišenių žodžiai

Į „Debiutantų“ gretas stoja dar viena autorė – jauna poetė ir dailininkė Mingailė Apulskytė, pati iliustravusi savo eilėraščių rinkinį.

Kiekvienas Mingailės eilėraštis yra stačiai nenuspėjamų sąsajų grandinė: čia tolimas vaizdinys šaukiasi dar t...

Laukiniai prisiminimai

Kaskart iš naujo skaitydamas nedidelius Genovaitės Bončkutės tekstus (eseistinės novelės, psichologiniai esė) jaučiau, kad jie man atrodo vis tikresni. Ir egzistenciškai, ir psichologiškai. O juk iš pradžių, kol tie tekstai nebuvo apvalyti nuo stilistini...