Kitų leidyklų knygos
„De Libris“, „Miesto IQ“, „Jono Meko fondas“, „Vaga“, „FRANCHISE MEDIA“, „Gimtasis žodis“, „Bonus Animus“, „Žaltvykslė“, „Studija be pykčio“, „Šarkos knygos“, „Vilniaus universiteto leidykla“
Grožinė literatūra
Negrožinė literatūra
Skaitytojų klubas









Sigitas Krivickas

« Grįžti

Sigitas Krivickas gimė 1938 m. liepos 29 d. Marijampolėje.

1961 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą ir įgijo žurnalistikos specialybę. 1960–1966 buvo Žurnalistų sąjungos konsultantas, kūrybinių sekcijų vedėjas. 1967–1969 savaitraščio Kalba Vilnius atsakingasis sekretorius. 1969–1971 Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros vyresnysis dėstytojas. 1971–1979 žurnalo „Nemunas“ atsakingasis sekretorius, leidinio „Buitis“ vyr. redaktorius, draugijos „Tėviškė“ pirmininko pavaduotojas. 1979–1984 dirbo laikraščių „Moscow News“ ir „Tiesa“ korespondentu JAV, 1984–1994 buvo leidyklos „Mintis“ redakcijos vedėjas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. Vienas iš Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrėjų, organizacinio komiteto narys. Nuo 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.

„Versus aureus“ leidykla 2004 m. išleido S. Krivičko kartu su E.Gentvilu paruoštą knygą „Politiko duona : politiko ir literato dialogas“.

 

Nuotrauka iš asmeninio autoriaus archyvo.

Autoriaus knygos

Politiko duona
Sigitas Krivickas...

Literatūriniai debiutai

Plaštakių sindromas

Vaiva Rykštaitė ( tikrasis vardas leidyklai žinomas) debiutuoja šiuolaikiniu romanu jaunimui.

Visa esmė paprasta: maistas, miegas, malonumai, darbas, poilsis ir gyvenimo prasmės paieškos. Mano tėvai tai apibūdintų: pusryčiai su juoda kava, vaka...

Tuščių kišenių žodžiai

Į „Debiutantų“ gretas stoja dar viena autorė – jauna poetė ir dailininkė Mingailė Apulskytė, pati iliustravusi savo eilėraščių rinkinį.

Kiekvienas Mingailės eilėraštis yra stačiai nenuspėjamų sąsajų grandinė: čia tolimas vaizdinys šaukiasi dar t...

Laukiniai prisiminimai

Kaskart iš naujo skaitydamas nedidelius Genovaitės Bončkutės tekstus (eseistinės novelės, psichologiniai esė) jaučiau, kad jie man atrodo vis tikresni. Ir egzistenciškai, ir psichologiškai. O juk iš pradžių, kol tie tekstai nebuvo apvalyti nuo stilistini...