Kitų leidyklų knygos
„De Libris“, „Miesto IQ“, „Jono Meko fondas“, „Vaga“, „FRANCHISE MEDIA“, „Gimtasis žodis“, „Bonus Animus“, „Žaltvykslė“, „Studija be pykčio“, „Šarkos knygos“, „Vilniaus universiteto leidykla“
Grožinė literatūra
Negrožinė literatūra
Skaitytojų klubas









Vladas Dautartas

« Grįžti

Vladas Dautartas (1927-2000), prozininkas, išleidęs apsakymų, apysakų, miniatiūrų, romanų: „Panemunės apsakymai“ (1958), „Teka upė pro šalį“ (1959), „Jūros spalvos“ (1960), „Kai nurausta putinas“ (1963), „Pokalbis su upokšniu“ (1971), „Sapnuoju karalystę“ (1979), „Vėjai“ (1985), „Ant pakelės akmens“ (1987), „Jazminas tėvo sode“ (1995), „Senojo gluosnio pasaka“ (1980), „Vaclovo Gailiaus užrašai“ (1995) ir prozos vaikams.
Leidykla „Versus aureus“ 2007 metais išleido prozininko Vlado Dautarto rinktinę „Lakštingalų naktis“.

Autorius apie save:„Žmogaus ir gamtos tarpusavio dialogas – viena pagrindinių mano kūrybos temų. Mane jaudina vis gilėjanti praraja tarp žmogaus ir gamtos, jo grobuoniškas požiūris į Didžiąją Motiną, jo netolerantiškumas. Aš labai norėčiau savo kūryba kiek sumažinti šią prarają, suartinti žmogų su gamta, priversti jį suprasti ir pajusti jos tragišką likimą. Gamtą aš suvokiu ne kaip peizažą, o kaip gyvą organizmą, kuris kupinas džiaugsmo, ramybės, palaimos, bet kartu ir kenčiantis, liūdnas, apimtas nevilties. Šitas suvokimas liečia ir žmogų...“

Autoriaus knygos

Lakštingalų naktis
Vladas Dautartas

Literatūriniai debiutai

Plaštakių sindromas

Vaiva Rykštaitė ( tikrasis vardas leidyklai žinomas) debiutuoja šiuolaikiniu romanu jaunimui.

Visa esmė paprasta: maistas, miegas, malonumai, darbas, poilsis ir gyvenimo prasmės paieškos. Mano tėvai tai apibūdintų: pusryčiai su juoda kava, vaka...

Tuščių kišenių žodžiai

Į „Debiutantų“ gretas stoja dar viena autorė – jauna poetė ir dailininkė Mingailė Apulskytė, pati iliustravusi savo eilėraščių rinkinį.

Kiekvienas Mingailės eilėraštis yra stačiai nenuspėjamų sąsajų grandinė: čia tolimas vaizdinys šaukiasi dar t...

Laukiniai prisiminimai

Kaskart iš naujo skaitydamas nedidelius Genovaitės Bončkutės tekstus (eseistinės novelės, psichologiniai esė) jaučiau, kad jie man atrodo vis tikresni. Ir egzistenciškai, ir psichologiškai. O juk iš pradžių, kol tie tekstai nebuvo apvalyti nuo stilistini...