„Ledai Priapui“ 

Mindaugo Briedžio poezijos rinktinė – savotiška kelionė į apmąstymus, patirtis. Jausmingai, o kartu žaismingai autorius ieško savito būdo perteikti susikaupusiam kalbos ir kalbėjimo lobynui, tiksliai, bet tuo pat metu miglotai veria sielos duris...

--

Mindaugas Briedis atkakliai ieško savo kalbos, kuri kuo tiksliau perteiktų jo patirtį, kuri tuo pat metu būtų jausminga ir žaisminga, tiksli ir miglota. Manau, daugelį poezijos skaitytojų šios paieškos sujaudins ir sudomins.

K. Platelis

--

… rasti tą raktą, kuris atrakina šelmiškai praviras M. Briedžio avangardistinės poezijos duris: pardon, čia tokia tvarka; savo kampo šeimininko, o ne svečių… Vaisių, vaisingumo dievo ir egzistencinio ledo, ką tik buvusio gyvybės vandeniu, sintezė. Tokia netikėta knygelės koncepcija.

Tai įdomus, intriguojantis, mąstymo ir net vaizduotės klišes laužantis, tikrinantis skaitytojo vertybes, supurtantis pokalbis, kuris nuo A. Mackaus – R. Daugirdo – D. Gintalo suka mūsų poezijos postmoderno ratą iki pat nesaldžių „Ledų Priapui“.

A. Genys