„Kai ateina laimė, pasiūlyk jai kėdę“ 

Laimė anksčiau retai kada ateidavo pas Halinką. Jai dvylika, ir ji jau keleri metai gyvena vaikų namuose. Apie tai, kaip sekėsi anksčiau, nepasakoja. Halinka neturi draugės. Labiausiai jai patinka būti vienai nuostabioje palėpės slėptuvėje. Tenai ji rašo į galvą atėjusius posakius. Kartą vaikų namų vedėjai šauna puiki mintis visas mergaites įtraukti į akciją – rinkti pinigus sergančioms motinoms gydyti. Halinka nori surinkti daugiausiai. Gal tada galės nuvažiuoti pas mylimą savo tetą. Halinka žino: kai aplanko laimė, reikia jai pasiūlyti kėdę. Ir laukia, kada galės tai padaryti.

---

Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas