„Būti lietuve: etninio stiliaus apranga XIX a. pab.–XX a. I pusėje“ 

Autorė įdomiai ir naujai atskleidžia, kaip klostėsi lietuvių nacionalinės kultūros požymiai. Tautinis kostiumas autorei yra istorinio laikotarpio ženklas. Skirtingai visuomenės grupių perimama informacija įvairiai veikė jo kūrybą. Inteligentija formavo žmonių tautiškumo nuostatas, uoliai skatino kurti, puoselėti Lietuvos valstybės tautinę simboliką, kvietė dėvėti tautinį rūbą. Kodėl lietuvių apranga buvo „konservatyvi“? – autorė tautinės aprangos savitumus sieja su visuomenės požiūriu į sąvokas „sava“ ir „svetima“, o į lietuvių kūrybą žvelgia istoriniu požiūriu. Kita vertus, stiprios miesto ir kaimo kultūros sąsajos veikė žmonijos mentalitetą. Žmonėms ypatingai buvo svarbus Lietuvos kultūros paveldas.

Autorė išradingai parodo, „kaip miesto moterys grožisi kaimo žmonių menu, o kaimietės beatodairiškai seka miesto madomis“ (Dr. Vida Savoniakaitė).