„Atsisveikinimas“ 

[Pagrindinį] herojų, Kauno universiteto politologijos studentą Darių Purą, geriausiai apibūdintų toksai verdiktas – kone absoliuti dvasinė tuštuma. Niekas iš tikrųjų nėra tapę jo savastimi: nei moksleiviu būnant dėl protesto kultivuota katalikybė, nei studijuojant pasigautos Rytų meditacinės praktikos, nei juo labiau sovietinio režimo ideologija. Net tarsi iš dangaus nukritusi laisvė suvokiama tik kaip galimybė pabėgti nuo pilkos ir slegiančios buities bei kasdienybės – į Vakarus, į tą konceptualųjį ten, kur Darių Purą pribloškia prekybos centrų blizgesys ir materialinė žmonių gerovė. Ir vien tik tai! Ne kokia nors Europos kultūros Geist.

Tad galime suvokti, koks lėtas, koks neryžtingas ir koks klaidus bus šio jaunuolio kelias į save, kokia be pagrindų yra jo savikūra. Tačiau ji neišvengiama, nes tuštuma ir Niekis, jame išsikeroję, sprogdina iš vidaus. Menkumo, niekingumo jausmas inspiruoja ir pirmąjį jo žingsnį, savarankišką valios aktą...

Justinas Kubilius