„Diena, kurią verkiau visą“ 

Tomas Staniulis (g. 1976) – jaunosios kartos Lietuvos prozininkas. Gimė 1976 metais Palangoje, nuo 1994-ųjų gyvena ir kuria Vilniuje. Literatūros pasaulyje debiutavo apsakymų knyga „Į riedantį traukinį“ (1998), po to sekė romanas „Herbas ir varlės“ (2003) ir platesnį skaitytojų pripažinimą pelnęs ironiškasis trileris „Uranas – 235“ (2004).

„Diena, kurią verkiau visą“ – tai T. Staniulio kūrybos rinktinė, sudaryta iš geriausių penkerius metus brandintų trumposios prozos kūrinių. Grįždamas prie savo mėgiamo novelės žanro rašytojas demonstruoja talentą kalbėti apie sudėtingiausius žmogaus būties aspektus taupiai, jautriai ir paprastai.

T. Staniulio novelistikoje žodis yra itin talpus, jame sutelpa istoriniai, kultūriniai ir literatūriniai intertekstai, siužetai kyla iš biblinių motyvų, o pastarieji subtiliai persipina su moderniojo mūsų gyvenimo įvykiais. Savo kūrybinį kelią pradėjęs kaip mokinys, išaugęs pameistrio prijuostę, rašytojas nuosekliai žengia žodžio meistrystės link.

Kritikai teigia, kad T. Staniulio kūryba meta iššūkius nusistovėjusiai Lietuvos literatūrinei konjunktūrai ir knygos reklamai. Laviruodamas ant populiariosios ir rimtosios literatūros ribos, rašytojas drąsiai eksperimentuoja, jo kūriniai apibūdinami kaip kontraversiški, žaismingi, nuolat pabrėžiamas jų autobiografiškumas, kasdienybės realijų ir literatūrinių asociacijų susipynimas.

Šioje rinktinėje publikuojamas ir pirmasis lietuviškas SMS apsakymas „Ars amandi“, titulinė rinktinės novelė – „Diena, kurią verkiau visą“ įtraukta į Europos jaunųjų rašytojų almanachą „Istorijos be sienų“ („Racconti senza dogana“). T. Staniulio apsakymai yra versti į anglų, vokiečių, italų ir vengrų kalbas.