„Gotikinis kursyvas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje“ 

Gotikinis kursyvas ėmė formuotis XII amžiaus antrojoje pusėje, XIII amžiuje įsivyravo raštinėse ir veikė knygų raštą, o dar po šimtmečio darė jam itin didelę įtaką. Gotikinis kursyvas atskleidžia tų laikų gyvenimo dinamiškumą, įvairialypę kasdienę ir elitinę kultūrą, grafinį kanoną, unifikaciją ir depersonalizaciją, kartais – savotišką rašiusiojo raišką.

Lietuvos istoriografijoje vienas iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros dėmenų – gotikinis kursyvas – iki šiol paleografiniu būdu netyrinėtas. Taigi ši knyga – bandymas nupūsti istorijos dulkes ir iš esmės nagrinėti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje vartotą gotikinį kursyvą.

Monografijoje nagrinėjamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje vartotas gotikinis kursyvas ilgalaikių procesų kontekste. Monografijos tikslas – paleografiniu aspektu apibūdinti Vytauto raštinėje vartotą gotikinį kursyvą, parodyti jį kaip sudėtinę, universalią vėlyvųjų viduramžių gotikinio kursyvo dalį. Atliekama išsami paleografinė jo analizė, aptariama didžiojo kunigaikščio dokumentikos puošyba, nagrinėjamas raštininkų raštas.
Darbe remiamasi originaliais Vytauto raštinėje darytais jo ir jam skirtų laiškų nuorašais, originalų fotonuotraukomis ir fotonegatyvais. Kalbama tik apie 1392–1430 metų Vytauto dokumentiką, parašytą lotynų ir vokiečių kalbomis, saugomą Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Aragonos archyvuose ir bibliotekų rankraščių skyriuose.

Darbo pabaigoje pateikiami naudotos Vytauto dokumentikos – įtraukti ir jo raštinėje padaryti, jo įvairiems adresatams ir jam skirtų laiškų nuorašai – ir lyginamosios medžiagos sąrašai.

Monografijoje analizuojama tema yra aktuali keliais aspektais. Ji svarbi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėlyvųjų viduramžių kultūros istorijai, parodant didžiojo kunigaikščio raštinėje vartotą gotikinį kursyvą kaip vieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lotyniškosios gotikinės kultūros sandų. Svarbi ir Vakarų bei Vidurio Europos gotikinio kursyvo paleografinių tyrimų problematikai, nes yra praplečiama geografinė gotikinio kursyvo tyrimų erdvė, o ilgaamžė gotikinio kursyvo raida praturtėja „nauju nariu“.