„Mažosios Lietuvos lietuvių egziliniai likimai 1944˜–1959“ 

Šiandien jau į užmarštį nueinanti tema apie Mažosios Lietuvos lietuvius emigracijoje atrodo neturėtų kelti didelio ažiotažo. Didžiosios dalies knygoje minimų veikėjų jau niekada nebeteks sutikti. Kai kurie jų paliko savo rašytinius atsiminimus, vadinasi, ir savo įvykių vertinimus, kiti tik nuveiktus darbus. Atrodytų, jog praėjus daugiau nei 50 metų po aprašomo laikotarpio, net ir griežčiausiems istorikams mažlietuvių išeivijos gyvenimo nagrinėjimas nebeturėtų kelti didesnių klausimų.

Autorė bando nubraukti istorijos dulkes nuo archyvinių dokumentų ir pateikti juos skaitytojo teismui. Galbūt ši knyga neatskleis daugybės dalykų, tačiau ją perskaitęs žmogus geriau įsivaizduos, kaipgi lietuviai − išeiviai iš Mažosios Lietuvos, gyveno svetimose ir labai dažnai nesvetingose erdvėse. Su kokiais sunkumais jie susidūrė, kokia veikla užsiiminėjo, kas jiems sekėsi ir nesisekė. Kaip įsivaizdavo ateitį ir kokiomis nuotaikomis gyveno.