Naudojantis Rytų medicinos metodikomis galima paskatinti išsiskirti hormonus, o smegenų bangos – puikus indikatorius. Smegenyse vyraujant alfa bangoms išsiskiria laimės hormonai. Iš tikro ne tiek daug žmonių geba pasinaudoti galimybe savo smegenų bangas perkelti į alfa bangų sritį.
Dabar atrasti prietaisai (pavyzdžiui, atsakomosios bioreakcijos prietaisai) padeda suaktyvinti alfa bangas ir pašalinti stresą. Žinoma, kur kas geriau streso atsikratyti savo jėgomis, pavyzdžiui,
medituojant arba naudojant qigong techniką. Vis dėlto sveikatos labui stresą reikia šalinti visokiais būdais, tam tinka ir elektroniniai prietaisai.
Šiuolaikinis žmogus kenčia nuo nuolatinio streso ir kovai su juo pasitelkia įvairius būdus. Yra ir nejuntamų streso formų. Stresas gali kauptis ilgą laiką, ir pačiam žmogui jį nelengva pastebėti.
Kai kurie žmonės mano esą sveiki, mat jiems nieko neskauda, o ir sveikatos patikrinimas nieko bloga nerodo. Vis dėlto apie sveikatos būklę spręsti vien iš medicininių tyrimų duomenų negalima.
1946 metų liepos 22 dieną patvirtintoje Pasaulinės Sveikatos Organizacijos Konstitucijoje sakoma: „Sveikata – tai puikios fizinės, dvasinės ir socialinės savijautos būsena, o ne tik nebuvimas ligų ar fizinių trūkumų.“
Šiam teiginiui visiškai pritarčiau. Iš mano tirtų žmonių buvo tokių, kuriems visuomeniniu požiūriu labai puikiai sekėsi. Kai kuriems jų nebuvo diagnozuota jokia liga. Atrodė, kad visi jų troškimai išsipildė, sunku buvo aptikti ir dvasinių problemų. Atrodytų, kad tokiems žmonėms net nereikia eiti pas gydytoją. Jie užsuka pas mane tik pasitikrinti sveikatos. Šiuolaikinė diagnostika leistų sakyti, kad jiems viskas gerai, ir pasiųsti namo.
Vis dėlto pokalbis su šiais iš pirmo žvilgsnio sveikais žmonėmis išryškina veiksnius, kurie ateityje galėtų sukelti ligas.
Pavyzdžiui, išaiškėja tokios individo savybės kaip kovingas nusiteikimas, agresyvumas ar polinkis į pesimizmą. Šie žmonės kol kas sveiki, bet būdami tokie ir toliau gali artimiausiu metu susirgti. Bendraudamas su panašiais žmonėmis aiškinu jiems apie laimės hormonus ir paprašau: „Ar galėtumėte pakeisti savo mąstymo būdą?“
Gali atrodyti, kad be reikalo kišuosi, bet dauguma žmonių, net ir būdami kol kas sveiki, bijo susirgti ar mirti. Mano nuomonė beveik visada pasitvirtina. Kai pradedu juos gydyti gydomuoju masažu, jau pirmieji prisilietimai rodo esant bėdų.
Normali ligoninė yra tokia vieta, į kurią patenka sergantys žmonės. Aš, praktikuojantis gydytojas, nuolat susiduriu su ligoniais ir manęs neapleidžia jausmas, kad kažkas čia negerai. Senelis mane mokė: „Kai pas tave ateina ligonis, nusilenk jam ir jo atsiprašyk.“
Rytų medicinoje gydytojui keliamas uždavinys neleisti žmogui susirgti. Kad žmogus nesusirgtų, jį reikia gydyti esantį dar tik mibyo būsenos. Vadinasi, atėjęs pas gydytoją sergąs žmogus yra gydytojo žlugimo ženklas.
Įžangoje minėjau jaunuolį, kuris nesijautė sergąs, o į ligoninę atvyko norėdamas sulieknėti. Čia jis atsikratė jo net nesuvoktų grėsmingų požymių ir buvo išrašytas. Man tai puikus ateities gydymo pavyzdys. Suprantama, negalima apsiriboti vien Rytų ar Vakarų medicina. Rytų ir Vakarų mediciną skirianti tvora ateityje turi būti nugriauta, o žmonės gydomi taip, kad nesirgtų. Tai pagrindinis mano kaip gydytojo principas.
Sulaukęs 25 metų žmogus paprastai liaujasi augęs ir prasideda senėjimo procesas. Nesiimant priemonių, nuo trečiojo gyvenimo dešimtmečio vidurio kasdien miršta 100 000 smegenų ląstelių ir pamažu nyksta raumenys.
Tokio amžiaus žmogus dažniausiai labai aktyvus profesinėje ir visuomeninėje srityse, tad beveik neturi laiko tinkamai treniruoti organizmą.
Ar įmanoma apsaugoti savo smegenų ląsteles ir išlaikyti raumenų masę? Norėčiau pristatyti paprasčiausią ir kiekvienam prieinamą metodą: kasdien nueiti mažiausiai 5000 žingsnių, nes vaikštant gausiai išsiskiria laimės hormonai. Tikslinei treniruotei, kai siekiama atsikratyti riebalų, esu nustatęs 13 000 žingsnių normą, bet bendras mažiausias kiekis išlieka 5000 žingsnių. Griežtai to laikantis užsibrėžtas tikslas bus pasiektas.
Mes, suprantama, vaikštome kasdien, bet šiuolaikinis gyvenimo būdas vargu ar leidžia nueiti tuos 5000 žingsnių. Šį trūkumą reikėtų sąmoningai kompensuoti. Jei matau, kad tą dieną per mažai ėjau ir vėlai grįžtu namo, tada bet kuriuo atveju dar pasivaikštau turėdamas tikslą nueiti reikiamą žingsnių skaičių. Vaikštau ir per lietų, nes ir su skėčiu galima kuo puikiausiai žingsniuoti. Jei tik nekyla didelė audra, vaikštau kasdien. Atradau įvairių aplinkkelių ir renkuosi juos pagal nuotaiką.
Vaikščiodamas medituoju. Medituoti galima ne tik tada, kai gulint atsipalaiduojama arba sėdima praktikuojant zen.
Medituojama ir vaikštant, tokia meditacija net du ar tris kartus veiksmingesnė.
Ką reikia galvoti, kai medituojama vaikštant? Pasineriu į savo svajones, viltis ir planus. Vos pradėjęs apie tai galvoti pajuntu džiaugsmą ir negaliu liautis galvojęs. Net nepastebiu mane merkiančio lietaus. Šią nuotaiką sukelia suaktyvėjęs dešinysis smegenų pusrutulis. Jame vyrauja alfa bangos. Kad suaktyvėtų dešinysis smegenų pusrutulis, būtina nutildyti kairįjį, o vaikštant tai nesunku.
Kai kairysis smegenų pusrutulis tyli, prasiveržia dešiniojo smegenų pusrutulio išmintis. Kai kurie žmonės tvirtina, kad jiems geriausiai pavyksta medituoti sėdint, bet mano patirtis rodo, jog tyliai sėdint užplūsta ne tik geros, bet ir trukdančios, banalios mintys. Vaikštant lengviau atsiduoti gražioms, kūrybinėms mintims. Sakoma, kad Imanuelis Kantas niekada nepraleisdavo kasdienio pasivaikščiojimo. Gali būti, jog būtent vaikštant atėjo į galvą dauguma jo idėjų.
Žmogaus sąmonė jokiu būdu neapsiriboja pasauliu, kurį patys galime sąmoningai įsivaizduoti. Pasaulis, kurio sąmoningai nesuvokiame, yra pasąmonės sritis.
Nebus naudos, jei sėdėsime prie stalo ir suksime sau galvą. Verčiau judėkime, nutildykime kairįjį smegenų pusrutulį, vidine ausimi įsiklausykime, ką mums sako pasąmonė – visų mūsų prisiminimų lobynas. Ten susilieja visų individo praeityje patirtų dalykų prisiminimai su genuose sukaupta protėvių išmintimi ir kartais kyla fantastiškų idėjų. Įžengus į šią sritį, smegenyse ima viešpatauti alfa bangos. Pastaruoju metu medicinos mokslui pavyko įrodyti, kad esant šios būsenos gausiai išsiskiria laimės hormonai.