Nauja žinomo rašytojo knyga „Badmetis, arba Žali akiniai arkliams“ – romano „Laukimas“ (2007) tąsa, susijusi ir turiniu, ir veikėjų likimais, ir meninės tikrovės vaizdais. Savitos stilistikos daugiaplaniame kūrinyje parodomas platus praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio visuomenės gyvenimo fonas, kuriame vyrauja slogi totalitarinio režimo dvasia, dogmos, baimė, buityje – visuotinis skurdas, išdraskytame Lietuvos kaime – badas. Iš to laikotarpio realijų ir knygos pavadinimas: šiaudais šeriamiems arkliams patariama uždėti žalius akinius (oficialiąją propagandą parodijuojanti metafora), kad šie manytų, jog ėda šieną. Knygos pagrindinis veikėjas devyniolikmetis poetas svajotojas Vytautas Norvaišas ieško ne tik savojo gyvenimo kelio ir prasmės, bet ir didžio idealo, šventos idėjos, dėl kurių galėtų kovoti, aukotis, kad ir pasaulis, ir žmonių gyvenimas taptų geresni ir teisingesni. Ne mažiau svarbūs kiti veikėjai, jo mintyse, vaizdiniuose įgyjantys nepaprastų simbolinių bruožų – tėvai, kaimiečiai, bendraamžiai, mokytoja Audronė, kurią pamilsta Vytautas, vaikystės Svajonių draugas Romusis, tragiško likimo Klemensas Andriekus, vardan tiesos išsižadėjęs karjeros, ir naujieji valdininkai, pakeitę buvusius ponus, veidmainiai ir cinikai, garsėjantys girtavimu, žiaurumu. Veikėjų paveiksluose ryškinamos daugiau dvasinės, emocinės sielos būsenos, prigimtyje užkoduota žmogaus lemtis, ne socialinė ar buitinė plotmė. Tačiau svarbiausia knygos ašis yra pats Laikas, tekantis virš nykios, murzinai pilka spalva, kariško sukirpimo valdančiųjų drabužiais paženklintos buities, niekada nesustojantis, besireiškiantis gamtos gyvenimo ciklais, lemiančiais žmogaus gyvenimą.
--
Pokalbis su knygos autoriumi savaitraštyje Literatūra ir menas 2010-04-09 nr. 3279